žilvitis

žilvìtis sm. (2) KBII72, KI167, KII139, J.Jabl, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, žìlvitis (1) NdŽ, Als, Knt; L, žilvitỹs (3^a) K.Būg(Kv), FrnW, NdŽ, žilvỹtis (2) J, žìlvytis (1) 1. SD¹193, SD193,397, R, R283, MŽ, MŽ379, Jn, Mt, ŠT380 bot. gluosninių šeimos medis, gluosnis (Salix): Žilvìtis – minkštas medis Krč. Vėjas kelius žilvičiùs iš šaknų išrovė Slm. Žilvìtis anas nelabai geras medis: po žilvičiù niekas neauga Vdn. Žilvìčiai, anys iš kuolo auga Pb. Tie žilvìčiai toki aukšti, supas, linguoja Brž. Apgenėk, seniau, tą žilvìtį, kur prie šulinio: prikrinta ir prikrinta lapų Mžš. Anys, jau ir nekaitrūs žilvìčiai Dglš. Tam kampe bulbieniai nujuodavo, žilvìtis nugeltonavo ir alksnių lapai džiūsta Slk. Visa pakele žilvìčiai buvo Klt. Visą sodybą apsodino žilvìčiais Pl. Žilvìčio šakas nugenėja, inkiša ir auga Rk. Žilvìčiai labai dideli prie namų auga JnšM. Žilvìčio lenta irgi [nekokia]: gal kur vidu[je] [galėtų tikti] Mžš. Apkaišė ganyvą žilvìčiais Ktk. Pušis ir žilvìtis nulūžo, o ąžuolas ir dabar stovi Akn. Šiemet pavaserį mačiau [kiaunę], čia toks žilvìtis nupjautas, išpuvęs rąstas, tai jy gyveno tan rąste Plvn. Žilvitį pakirsiu, laivelį padirbsiu (d.) Dglš. Nukirtau žilvìtį tėvelio palangėj JT393. Šaltai sušlamėjo tarsi šiurpulio nukrėstas žilvitis J.Mik. Pirmasis griaustinis pavasarį atitrenkia žilvitį LTR. ^ Pirštai geležiniai, šonai kleviniai, pagalys žilvičio, kas aš yr? (plūgas) Slk. 2. D.Pošk, P, KII339, K, M.Valanč, M, Sut, I, N, DŽ, NdŽ, KŽ, LBŽ bot. gluosninių šeimos krūmas, karklas (Salix viminalis): Gluosnis – medis išauga, o žilvìtis tik vytė Štk. Gluosnis didelis, žilvìčiai mažučiai – [iš jų] kašeles daro Pš. Žilvỹtis mažesnis, pagal žemę auga DūnŽ. Iš žilvìčio rykščių pina kašikus bulbom kast Rdš. Jis žilvỹčio rykštę išsipjovė i vedžioja [vandens gyslos ieškodamas], tik knapt Šlv. Baloj žilvìtis, buvo daug jų, iškirto Lt. Žilvìčiai – jie plonučiai, nestori teauga Rz. Doklas iš žilvìčio vytelių nupintas Ėr. Iš žilvìčio dūdas sukdavom piemenys Žml. Gydant [nelaikantį šlapimo žmogų] tura žilvičių lanką ant kaklo užsidėti ir tad kuską par galvą lig to lanko nuleisti LMD. Jei pavasarį žilvičiai lūžta – avižos gražios, bet tuščios bus LTR(Auk). Šeši vejo[je] kūlė, šimtas malkų kirto, oi aš viena kieluželė po žilvyčių krūmu LTR(Brs). Žilvìčio tūčkos, putino karieliai (d.) Nm. ^ Pirmąjį metą rugiai buvo kaip žìlvyčiai tame plėšime End. Šilo rugiai kap žilvìčiai buvo DrskŽ. 3. R396, MŽ533, DŽ, NdŽ, KŽ, Nmč, Všt vytis, atžala: Iš karklų žilvìčių pina kresčius dėl bulbių kasimo J. Viską gali iš žilvìčių nupint: ir kašį, ir kašuką – būna stiprūs Brb. Nuėjau karklynan ir parsinešiau žilvìčių Jz. Rankose turi šakutes, ir tas žilvìtis in kur nulinksta, tai, sako, tę kasa [šulinį] Dg. I tą žilvìtį į vieną ranką pasiema, antrą į antrą ranką pasiema i tas žilvìtis veda (ieškant vandens) Žlb. Prisistorok žìlvyčių – reiks trobos stogą netrukus kloti Lkv. Žilvičiaĩ – tęvi, stogams kloti Gršl. Uždedi eilę [šiaudų] tą klostę pri to loto, su žìlvičiu i pririši Žlb. Felčius darė ir žilvìčiais pynė [krepšį] DrskŽ. Verbų nedėlio[je] užvis jauni žmonės liuob kits kitą raižyti pašvęstais karklais arba žilvičiais M.Valanč. Su žilvỹčiais susuka [tvorą], suraišio[ja] Užv. Dvi auses didelės, užsuka už tų ausių žilvìčių ir būdavo pasaitas [kibirui] Pv. 4. Nmč audimo staklių skala. 5. toks lietuvių liaudies šokis: Tai žilvitė̃lį šokdavo jaunimas Kč.